Nors energijos gamyba naudojant švaresnes technologijas palengva transformuojasi, vis didesne problema klimato kaitai tampa transporto sektorius. Šiuo metu jis atsakingas už 13 proc. visų šiltnamio efektą sukeliančių dujų. Skaičiuojama, jog iki 2050-ųjų šis skaičius bus pakilęs iki 30 ar net 50 proc. Lietuvoje lengvieji automobiliai sukuria 90 proc. visų transporto sektoriaus šiltnamio efektą sukeliančių dujų.
Pažvelkime į automobilių keleivius kamštyje. Skaičiuojama, jog maždaug 50 proc. visų kelionių automobiliu Europoje yra trumpesnės nei 5 km. Be to, dauguma keliautojų nuosavais automobiliais važiuoja visiškai vieni – pavyzdžiui, JAV tyrimas parodė, kad į darbą vieni automobiliu važiuoja net 76 proc. vairuotojų. Viešojo transporto programėlės šiandien leidžia minutės tikslumu sekti judėjimą, o dėl specialių jiems skirtų juostų viešuoju transportu į darbą ar miesto centrą neretai galima nuvykti net greičiau negu nuosavu automobiliu.
Patraukime pėdą nuo greičio pedalo. Dažnas greičio didinimas ir stabdymas gali net trečdaliu padidinti išnaudojamų degalų kiekį.
Nepilnai pripūstos padangos gali keliolika procentų padidinti automobilio degalų sąnaudas, nes reikia daugiau energijos automobilį išjudinti.
Vairuotojai nemėgsta viešojo transporto, nes jis ne toks patogus. Bet kol savo pinigus žmonės investuoja į asmeninį transportą, viešasis gauna mažesnes investicijas ir tiesiog negali prilygti asmeniniam automobiliui.
Baką pildyti reikės visuomet, tačiau kuo? Automobiliai kenkia gamtai dėl naudojamo iškastinio kuro. Tendencijos rodo, jog važinėti nuosavais automobiliais norime vis labiau, tad šį įprotį pakeisti visuomenėje bus labai sunku.
Vienu lėktuvo skrydžio metu keliauja vidutiniškai 88 keleiviai ir visi jie kiekvieną skrydžio kilometrą sukuria po 285 g CO2. Automobiliu vykti gali 4 žmonės ir kiekvienas jų kas kilometrą sukuria 42–55 g CO2.
