Jungtinių Tautų klimato kaitos konferencija (COP26)
Prasideda Jungtinių Tautų klimato kaitos konferencija COP26, į kurią rinksis 197 šalių atstovai. Pasaulio politiniai lyderiai, mokslininkai ir aktyvistai turi didelių lūkesčių, kad konferencijoje šalys pristatys padidintus individualius įsipareigojimus mažinant CO2 emisijas iki 2030 m.
Tikimasi, kad šis susitikimas, kuriame turėtų būti priimtas planetos gelbėjimo planas, bus toks pats reikšmingas, kaip 2015 m. Paryžiaus susitarimas. Lūkestį susitarti sustiprina ekstremali tikrovė gamtoje: būtent 2021-ieji pasižymėjo katastrofomis ir rekordais, kokių pasaulis dar neregėjo – tai 49,6 laipsnių kaitra Kanadoje, visa griaunantys potvyniai Vokietijoje ir pan.
Bene didžiausiame pasaulyje diplomatiniame renginyje dalyvaus didžiųjų valstybių lyderiai, garsus britų mokslininkas Davidas Attenboroughas, viena iš paskutiniųjų užsiregistravo ir aktyvistė Greta Thunberg. Glazge laukiama atvykstant apie 25 tūkst. dalyvių.
Konferencija prasidės lapkričio 1-2 dienomis vyksiančiu pasaulio šalių vadovų aukščiausiojo lygio susitikimu, į kurį vyksta Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda. Kiekviena kita COP26 diena skirta tam tikrai temai: transportui, lyčių lygybei, mokslui ir inovacijoms, energetikai, finansams, gamtai ir žemės naudojimui, jaunimui ir visuomenei, miestams, regionams, klimato kaitos padariniams ir žalai, ir kt.
Antrąją savaitę, nuo lapkričio 8-osios, į Glazgą išvykstantis aplinkos ministras Simonas Gentvilas dalyvaus ne tik kiekvienos dienos plenarinėse sesijose, bet ir kasdien vyksiančiuose ES valstybių narių koordinaciniuose susitikimuose, kuriuose aptars derybose iškylančius iššūkius ir su valstybių narių kolegomis balansuos vieningą ES balsą.
Lapkričio 9 d. Simonas Gentvilas susitinka su Flamandų aplinkos ministre Zuhal Demir, lapkričio 11 d. drauge su Škotijos ir Suomijos ministrais pasisakys diskusijoje apie visuomenės įtraukimą imtis veiksmų klimato srityje, Atviros Vyriausybės iniciatyvą. Ateinančias dvi savaites bus planuojami kiti ministro susitikimai.
Lietuva ne tik palaiko aktyvesnį klimato krizės valdymą, bet yra pasiryžusi prisiimtus įsipareigojimus – tiek nacionaliniu, tiek ES lygiu – ir įgyvendinti. Nacionalinis Lietuvos tikslas yra iki 2030 m. šiltnamio dujų kiekį sumažinti trečdaliu lyginant su 2005 m., o 2050 m. tapti klimatui neutralia šalimi.
Per ateinantį dešimtmetį Lietuvoje bent vienas miestas turėtų transformuotis į klimatui neutralų ir beatliekį. Žaliąją transformaciją Aplinkos ministerija vertina labiau kaip galimybę nei iššūkį, nes ji leis kurti naujos kokybės ekonomiką, daugiau „žalių“ darbo vietų, pagerinti žmonių gyvenimo ir sveikatos kokybę.
Naujausioje Tarpvyriausybinės klimato kaitos komisijos ataskaitoje įvardijama, jog pagrindinė pasaulio temperatūros riba – globalinis atšilimas iki 1,5 laipsnio – pagal visus klimato scenarijus bus pasiekta iki 2040 m., jeigu ne anksčiau. Paryžiaus klimato susitarimas įpareigoja šios ribos reikšmingai neviršyti, Glazgo klimato konferencijoje tikimasi įtvirtinti iššūkį konkrečiais įpareigojančiais pasaulio valstybių veiksmais.