- +


Anglies šiluminė jėgainė

Lauko kairėje matome anglies šiluminę jėgainę. Skaičiuojama, jog apdirbant anglį išgaunama ne mažiau kaip 30 proc. pasauliui reikalingos elektros energijos. Anglies deginimas yra vienas didžiausių klimato kaitos kaltininkų. Taip į orą patenką didžiuliai anglies dvideginio (CO2) bei metano (CH4) dujų kiekiai, kurių mažinimas ir yra vienas pagrindinių kovos su klimato kaita tikslų.



Anglies šiluminė jėgainė

Tik kitokie žmogaus poreikiai gali jėgainę išjungti. Link išjungimo juda dauguma išsivysčiusių šalių. 2016-aisiais įkurtas aljansas, skirtas anglies energijos gavybos mažinimui, siekė iki 2018-ųjų suburti bent 50 aktyvių narių: valstybių bei stambių verslų. Šiuo metu susitarimą mažinti anglies sąnaudas jau priėmė daugiau kaip 75 šalys, regionai bei įmonės, o tarp jų ne vien ir taip „žalios“ vietovės, bet ir tokios vietos kaip Pietų Čungčongo provincija, atsakinga už daugiau nei pusę Pietų Korėjos anglies sąnaudų.

- +


Hidroelektrinės, vėjo ir saulės jėgainės

Hidroelektrinės reikalauja milžiniškų investicijų. Alternatyvos tam – vėjo, vandens bei saulės energijos jėgainės. Nors vėjo ir saulės jėgainių įrengimo kaštai nuo amžiaus pradžios sumažėjo kelis kartus, daugelyje šalių politiniai sprendimai joms vis dar nepakankamai palankūs, tad perėjimas prie atsinaujinančios energijos nėra toks greitas, kaip norėtų gamtos mylėtojai.



Hidroelektrinės, vėjo ir saulės jėgainės

Vienas pagrindinių Europos Sąjungos (ES) kelių mažinti taršą yra būtent atsinaujinančios energijos gavybos skatinimas – jau 2030-aisiais ji turėtų sukurti 27 proc. ES reikalingos elektros energijos. Pagamindama vieną kilovatvalandę elektros vėjo jėgainė sukuria tik nuo 0,009 iki 0,02 kilogramų CO2 ekvivalento, o anglis – nuo 6,3 iki 16,3. Saulės ar vandens jėgainės išskiria kelis kartus daugiau CO2 ekvivalento, bet, palyginus su iškastiniu kuru, skaičius išlieka gana nedidelis.

Ar tikrai norite išeiti?


Pasilikti Išeiti