Paryžiaus susitarimas – ar pavyks sustabdyti klimato šilimą?

Reikšmingi įvykiai

1979
Pirmojoje pasaulinėje klimato kaitos konferencijoje iškeliamas klausimas dėl klimato kaitos politikos būtinybės.
1992
150 valstybių delegatai pasirašo Jungtinių Tautų Bendrąją klimato kaitos konvenciją (JT BKKK). Konkretūs jos įgyvendinimo veiksmai numatomi atskirais susitarimais, tokiais kaip Kioto protokolas, ar Paryžiaus klimato susitarimas.
1997
Kiote, Japonijoje, pasirašomas JT BKKK Kioto protokolas, kuriuo realius įsipareigojimus prisiima tik dalis išsivysčiusių šalių (pirmasis įsipareigojimų laikotarpis nuo 2008 m. iki 2012 m.).
2001
JAV prezidentas Džordžas Bušas atsisako ratifikuoti Kioto protokolą.
2005
Pirmojoje pasaulinėje klimato kaitos konferencijoje iškeliamas klausimas dėl klimato kaitos politikos būtinybės.
2011
Įsipareigojimų nesugebėjusi vykdyti Kanada traukiasi iš Kioto protokolo.
2012
Dohoje susitariama dėl antrojo Kioto protokolo įsipareigojimų laikotarpio (2013–2020 m. dalyvauja 37 ekonomiškai stiprios šalys).
2013
Kioto protokolą pasirašo Afganistanas – 192-oji ir paskutinė protokolo šalis.
2015
Pasirašomas Paryžiaus susitarimas – naujas bandymas pasiekti visuotinį sutarimą kovoje su klimato kaita, kuris turi pakeisti Kioto protokolą.
2017
JAV prezidentas Donaldas Trumpas praneša, kad JAV pasitrauks iš Paryžiaus susitarimo.
2018
Paryžiaus susitarimą pasirašė 198 šalys, ratifikavo 178.
2020
Baigia galioti Kioto protokolas. Prasideda Paryžiaus susitarimo įsipareigojimų laikotarpis.

Valstybės, pagal išmetamo anglies dvideginio kiekius

Kinija28%
JAV15%
Indija6%
Rusija5%
Japonija4%
Saudo Arabija2%
Korėja2%
Iranas2%
Vokietija2%
Kanada2%
Lenkija0.3%
Latvija0.3%
Graikija0.3%
Suomija0.3%
Estija0.3%
Lietuva0.2%
Zimbabvė0.1%
Zambija0.1%
Jemenas0.1%
Vakarų Sahara0.1%
Valis ir Futana0.1%
JAV mergelių salos0.1%
Britanijos mergelių salos0.1%
Vietnamas0.1%
Venesuela0.1%
Uzbekistanas0.1%
Urugvajus0.1%
Jungtinių Valstijų atokiausios salos0.1%
Didžioji Britanija0.1%
Jungtiniai Arabų Emiratai0.1%
Ukraina0.1%

Esminiai Paryžiaus susitarimo punktai

Tikslai
Esama padėtis
Įgyvendinimas
Bendras tikslas
Šio amžiaus pabaigoje pasiekti anglies dioksido neutralumą, t. y. šiltnamio efektą skatinančių dujų (ŠESD) išmetimas turi neviršyti natūralaus medžių, dirvožemio bei vandenynų absorbavimo.
Konkretus tikslas
Neleisti pasaulinei temperatūrai pakilti daugiau nei 2 °C lyginant su ikipramoninio laikotarpio lygiu (1750 m.).
Papildomi užmojai
Siekti, kad pasaulinė temperatūra nepakiltų daugiau nei 1,5 °C lyginant su ikipramoninio laikotarpio lygiu.
Esama padėtis
Susitarimu raginama kuo skubiau visame pasaulyje mažinti ŠESD emisijas, o kartu pripažįstama, kad besivystančioms šalims šis uždavinys sudėtingesnis ir jo įgyvendinimas užtruks ilgiau.
Prieš susitarimą
Prieš Paryžiaus konferenciją 185 šalių pateikti įsipareigojimai (INDC) apima 90 proc. pasaulinių emisijų, bet neužtikrina tikslo – neleisti pasaulinei temperatūrai pakilti daugiau nei 2 °C iki šio amžiaus pabaigos (pateikti INDC sąlygos temperatūros kilimą apie 2,7 °C).
Skaidrumas
Vyriausybės susitarė kas 5 metus įvertinti bendrą pažangą, peržiūrėti arba atnaujinti emisijų mažinimo tikslus, teikti ataskaitas bei vykdyti įpareigojančių veiksmų įgyvendinimo apskaitą.
Solidarumas
Europos Sąjunga ir kitos ekonomiškai stiprios šalys parems silpnąsias šalis, kad jų ŠESD emisijos mažėtų, o šalių atsparumas klimato kaitos padariniams augtų.
Finansai
Išsivysčiusios šalys tęs esamo tikslo, t. y. mobilizuoti 100 mlrd. JAV dolerių per metus iki 2020 m. vykdymą. Lietuva prie šio tikslo prisideda savanoriškai. 2025 m. bus įtvirtintas naujas bendras finansinės paramos tikslas.
Papildomos priemonės
Šalys įsipareigojo ne tik mažinti emisijas, bet ir lėtinti miškų kirtimus, spartinti miškų atsodinimą, tausoti vandenynus.
Lietuva ir Paryžiaus susitarimas
SUŽINOKITE DAUGIAU
#19

Lietuva Paryžiaus susitarimą ratifikavo 2016 m. gruodžio 22 d. ir tapo 119-aja tą padariusia šalimi.

2014 m.

Nuo 2014 m. Aplinkos ministerija teikia paramą dvišaliams vystomojo bendradarbiavimo projektams, susijusiems su klimato kaita.

1 mln. €

Iki 2020 m. Lietuva kasmet skirs ne mažiau 1 mln. Eur klimato kaitos švelninimo (pvz., saulės elektrinių statyba Gruzijoje, Armėnijoje, Malyje) ir prisitaikymo prie klimato kaitos priemonių įgyvendinimui besivystančiose šalyse, perduodama mūsų šalies patirtį.

Kodėl prireikė Kioto protokolą keisti Paryžiaus susitarimu?
SUŽINOKITE DAUGIAU

Kioto protokolu besivystančios šalys, kaip didžiosios pasaulio teršėjos Kinija, Indija, Brazilija ar Pietų Afrikos Respublika, neįsipareigojo mažinti savo ŠESD emisijų

Problema: besivystančių šalių ŠESD emisijos sudaro itin reikšmingą pasaulinių ŠESD emisijų dalį, o Kinijos išmetimai yra didžiausi pasaulyje.

Ne visos išsivysčiusios šalys atsakingai įvertino Kioto protokolą ir sugebėjo pilnai įgyvendinti savo įsipareigojimus – pavyzdžiui, Kanada iki 2012 m. turėjo ŠESD išmetimus sumažinti 6 proc. (lyginant su 1990 m. lygiu), tačiau vietoj to išmetimai padidėjo kone trečdaliu.

Problema: po antros didžiausios teršėjos JAV atsisakymo ratifikuoti sutartį bei Kanados pasitraukimo, Kioto antrajame įsipareigojimų laikotarpyje (2013–2020 m.) liko dalyvauti 37 ekonomiškai stiprios šalys, kurios išmeta vos 14 proc. pasaulinio ŠESD kiekio.

Tad buvo reikalingas naujas susitarimas, pagal kurį įsipareigojimus švelninti klimato kaitą prisiimtų ne tik išsivysčiusios, bet visos pasaulio šalys.

Paryžiaus klimato susitarimas – kontroversijos
SUŽINOKITE DAUGIAU
PRIEŠ
Nuobaudų nebuvimas didina nerimą, kad įsipareigojimų nebus laikomasi. Vyriausybes veikti ir susitarti skatina ne bausmės, o vis aiškesnis supratimas apie klimato kaitą ir vis akivaizdesnės jos pasekmės bei patiriama žala.
Didžiausios pasaulio teršėjos Kinijos emisijos iki 2030 m. augs. Nuo 2030 m. Kinija įsipareigojo mažinti ŠESD išmetimus. Taip pat paskelbė apie planuojamas didžiules investicijas į atsinaujinančią energetiką bei anglies jėgainių statybų stabdymą. Lyginant ŠESD kiekį, tenkantį 1 gyventojui, Kinija nepatenka net į pirmąjį dešimtuką.
Paryžiaus susitarimo įgyvendinimas prieinamas tik išsivysčiusioms šalims, kurios turi finansinių išteklių mažinti ŠESD išmetimus. Reikalavimai mažinti ŠESD išmetimus kirs besivystančių šalių ekonomikai ir jų gyventojams. Išsivysčiusios valstybės siekia kasmet skirti iki 100 milijardų dolerių tam, kad besivystančių šalių ekonominė raida nesustotų ir jos greičiau pereitų prie tvarios ekonomikos.
Susitarimas pavėluotas, o jo nuostatos – per švelnios. Nors derybos užtruko, o numatytos priemonės palyginti švelnios, tačiau pasiektas susitarimas – ambicingesnis nei galima buvo tikėtis. Tai didelis žingsnis į priekį. Be to, jis sukuria gerą startinę poziciją didesniems pokyčiams kurti.
Pasitraukus JAV, susitarimo laukia Kioto protokolo likimas. Dėl procedūrų JAV iš Paryžiaus susitarimo galės pasitraukti tik po kitų JAV prezidento rinkimų, tad galima tikėtis sprendimo pasikeitimo. Be to, kita didžiausia teršėja Kinija pasitraukti neketina.
Ne visos šalys pasirašė Paryžiaus susitarimą. Paryžiaus susitarimo nepasirašė tik Nikaragva bei Sirija, kurios pagal CO2 emisijas yra 131 bei 76 valstybė pasaulyje. Palyginimui Lietuva užima 94 vietą.