Parama investicijoms į tvarią žemės ūkio gamybą – nauda ir ūkininkui, ir visuomenei
Investicijų komitetas pritarė Žemės ūkio ministerijos siūlymui į Lietuvos ateities ekonomikos DNR planą įtraukti energetiškai efektyvių, klimato kaitai palankių investicijų į tvarią žemės ūkio gamybą taikymą.
Šiandien niekas nebegali paneigti akivaizdžių klimato kaitos pokyčių. Vidutinė oro temperatūra kyla, fiksuojami šilumos rekordai, daugėja ekstremalių reiškinių – viesulų, liūčių, speigų, intensyvėja sausros, dažnėja potvyniai. Organizacija „World Weather Attribution“ pabrėžia, kad kaitros bangos „dėl žmogaus veiklos sukeltos klimato kaitos tampa vis labiau tikėtinos ir intensyvesnės“. Dėl šių priežasčių žemės ūkis patirs vis didesnių iššūkių.
2017 m. dėl rudens ilgalaikių liūčių Lietuvos ūkininkų nenuimto derliaus nuostoliai siekė apie 47 mln. eurų, o dėl neapsėtų laukų ir žuvusių pasėlių – apie 120 mln. eurų. Apsemti ar neįvažiuojami laukai savivaldybėse sudarė daugiau kaip 140 tūkst. hektarų. 2018 m. šalyje užtrukusi sausra atnešė nuostolių tiek augalininkystės, tiek gyvulininkystės sektoriams. Jų dydis siekė beveik 102 mln. eurų. Praėjusiais metais ūkininkai prarado dalį derliaus dėl vėlyvų šalnų, ypač nukentėjo sodininkystės, daržininkystės sektoriai.
Nors Žemės ūkio ministerija nuolat ieško būdų, kaip kompensuoti bent dalį ūkininkų patirtų nuostolių dėl ekstremalių reiškinių, tačiau jų nuolat daugėjant valstybė ateityje gali neturėti pakankamai lėšų kompensacijoms, todėl privalome ieškoti būdų, kaip prisitaikyti prie besikeičiančių klimato sąlygų ir mažinti taršą, kad galėtume išvengti negrįžtamų pasekmių. Remiantis moksliniais tyrimais, net 95 proc. pastaruoju metu vykstančių klimato pokyčių yra nulemti žmogaus veiklos, teršiančios atmosferą, ir tik 5 proc. – dėl natūralių gamtos procesų. Norėdami sumažinti klimato kaitą, privalome mažinti atmosferos taršą, kitu atveju tai turės vis didesnę neigiamą įtaką ekonomikai, bus vis sunkiau užsiimti žemės ūkio veikla ir apsirūpinti maisto produktais.
Remiantis Europos Komisijos vertinimais, imantis tinkamų veiksmų žemės ūkyje dabar, išmetamo kitų nei CO2 dujų kiekio mažinimo žemės ūkyje ribinės išlaidos (2030 m. metinės išlaidos) bus apie 7,3–31,4 EUR už CO2 1 tonos ekvivalento, t. y. jos sumažės ne mažiau kaip 60 proc., lyginant su išlaidomis, kurios greičiausiai būtų patiriamos, jeigu vadovautumėmės scenarijumi „yra kaip yra“ arba „tebūnie kaip bus“.
Būtent dėl šių priežasčių Lietuva pagal Paryžiaus susitarimą įsipareigojo bendrai su kitomis ES valstybėmis narėmis 2021–2030 m. laikotarpiu sumažinti išmetamųjų šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) emisijų kiekį mažiausiai 40 proc., palyginti su 1990 m. Pagal Paryžiaus susitarimą ŠESD - metano (CH4) ir diazoto oksido (N2O) emisija iš šalies žemės ūkio sektoriaus sudaro penktadalį visos emisijos (2018 m. 21,1 proc. CO2 ekvivalentu) ir ši dalis nemažėja.
Atsižvelgdama į tai, Žemės ūkio ministerija turi numatyti ir įgyvendinti papildomas priemones žemės ūkio sektoriaus ŠESD emisijoms mažinti: skatinti tvarų ūkininkavimą, daugianarę sėjomainą, daugiamečių pievų plotų didinimą, apsaugoti organinius dirvožemius nuo paviršinės augmenijos dangos ardymo, gerinti dirvožemio derlingumą (humuso dalis), taikyti inovatyvias technologijas mėšlo tvarkymui, skatinti tvariai naudoti sintetines trąšas ir jas keiti organinėmis, keisti gyvulių pašarų sudėtį siekiant sumažinti CH4 ir CO2 išsiskyrimą, organizuoti ūkininkų švietimą ir didinti sąmoningumą, peržiūrėti subsidijų ir mokestinių lengvatų taikymą, kad jos pasitarnautų ūkių tvarumo didinimui bei kt.
„Žemės ūkio sektoriui keliami reikalavimai, susiję su klimato kaitos mažinimu ir biologinės įvairovės išsaugojimu, yra labai ambicingi, ypač naujajame laikotarpyje. Ūkininkams reikia suteikti papildomų žinių ir kompetencijų taikyti technologijas, kurias diegiant galima sumažinti ūkio sąnaudas, o tuo pačiu ir neigiamą poveikį gamtai. Pokyčiai yra neišvengiami ir reikalingi, tačiau valstybė privalo kiek įmanoma labiau prisidėti ir finansiškai. Turime veikti išvien, kad mūsų šalies žemės ūkis būtų gyvybingas ir po 30 metų“, – sako žemės ūkio ministras Andrius Palionis.
Žemės ūkio ministerija nuolat ieško papildomo finansavimo galimybių, kad Lietuvos žemės ūkis galėtų įgyvendinti klimato tikslus ir tvarias technologijas, neatsilikdamas nuo kitų ES valstybių narių, užsitikrintų palankias konkurencines sąlygas bei vartotojų palankumą. Neseniai ji pateikė siūlymą į DNR planą įtraukti investicijas į tvarią žemės ūkio gamybą, kurios ne tik prisidėtų prie klimato kaitos mažinimo, padėtų ūkininkams sutaupyti ir gauti kuo didesnį derlių, bet ir teiktų naudą visuomenei.
Investicijų komitetas pritarė, kad ūkininkams būtų teikiama parama:
- srutų rūgštinimo rezervuarų įrangai įsigyti. Taip bus didinamas dirbamos žemės našumas išsaugant srutose esantį azotą, kuris infiltruotųsi į dirvą. Be to, bus mažinama oro tarša, kuri susidaro dėl gyvulininkystės objektuose tradiciniu būdu tvarkomo mėšlo ir srutų. Šiuo įrenginiu galima atlikti srutų rūgštinimo paslaugą ir kitiems ūkiams. Svarbu, kad rezervuare rūgštintos srutos per 2 savaites būtų išlaistomos laukuose, kitaip jas vėl reikės rūgštinti. Ekspertų skaičiavimais, įterpiant į hektarą 15 tonų rūgštintų srutų, įterpiamo organinio azoto kiekis yra apie 47,2 kg, o tai suteikia galimybę ūkiui sutaupyti 22,5 Eur/ha dėl sintetinių trąšų poreikio sumažėjimo, atėmus rūgštinimo išlaidas. (Rūgštinant srutas 1 kg azoto kainuoja 0,25 Eur, o tręšiant dirvą sintetinėmis trąšomis 1 kg azoto kainuoja 0,727 Eur, tad sutaupoma apie 0,477 Eur.)
- tiesioginės sėjos sėjamosioms įsigyti. Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos mokslininkai, įvertinę žemės dirbimo operacijų ir sėjos išlaidas bei laiko sąnaudas, nustatė, kad gilusis arimas yra ekonomiškai neefektyvus. Ekonominiu atžvilgiu efektyviausia sėti moderniomis sėjamosiomis į neišartą dirvą. Dėl to ūkių sąnaudos sumažėtų apie 110 Eur/ha.
Taigi, naudojant šias pažangias technologijas, bus pastebima ne tik taršos mažinimo nauda visuomenei, bet ir ūkininkams, kurie galės džiaugtis žymiai mažesnėmis išlaidomis ir didesniu derliumi. Numatomas paramos intensyvumas pažangios technikos įsigijimui – 50 proc.
Prioritetas paramai gauti bus teikiamas nedideliems ir vidutiniams ūkiams, nes šių ūkių galimybės investuoti yra gerokai mažesnės dėl mažo sukaupiamo finansinio kapitalo. Taip pat kooperuotiems arba jungtinės veiklos pagrindu veikiantiems pareiškėjams. Lietuvos žemės ūkio sektoriuje siekiama padidinti kooperavimąsi ne tik žemės ūkio produkcijos realizavimo, bet ir dalijimosi technologijomis srityse. Tokiu būdu efektyviau panaudojamos investicijos bei užtikrinama didesnė paramos sklaida.
Ši paramos schema bus derinama su Europos Komisija. Gavus pritarimą, nedelsiant bus pradedamos rinkti ūkininkų paraiškos paramai gauti.