Lietuva pritaria naujajai ES biologinės įvairovės strategijai
Vakar Europos Komisijos pristatyta ES biologinės įvairovės strategija iki 2030 m. skirta kovoti su pagrindiniais biologinės įvairovės nykimo veiksniais ją saugant ir atkuriant, skatinant įvairių aplinkos, ekonomikos ir socialinių sričių pokyčius.
„Lietuva pritaria naujajai ES biologinės įvairovės strategijai, pateikiančiai platesnį, šiuolaikišką požiūrį į biologinės įvairovės ir gamtos apsaugos politiką, ir aktyviai dalyvaus svarstant konkrečius valstybių įsipareigojimus. Pažymėtina, kad mūsų šalis laikosi požiūrio, kurį jau ne kartą yra išsakiusi, kad saugomas teritorijas reikia pirmiausia tinkamai išlaikyti ir prižiūrėti, o tada planuoti jų plėtrą, atsižvelgus į kiekvienos ES šalies situaciją“, – sako aplinkos viceministrė Justina Grigaravičienė.
Remdamasi naująja ES biologinės įvairovės strategija, Lietuva numato atnaujinti nacionalinius strateginius biologinės įvairovės apsaugos dokumentus.
Pagrindiniai šios strategijos numatyti veiksmai yra susiję su saugomų teritorijų plėtra, ekosistemų atkūrimu, ekologinės žemdirbystės skatinimu, miestų žalinimu, taršos mažinimu, o ypač daug dėmesio skiriama saugomoms rūšims ir buveinėms. Gamtos apsaugos, tausaus naudojimo ir atkūrimo srityje numatyti veiksmai padės sukurti tvarių darbo vietų ir atneš ekonominės naudos vietos bendruomenėms. Biologinei įvairovei apsaugoti iš įvairių šaltinių, įskaitant ES fondus ir nacionalinius bei privačius išteklius, bus skiriama 20 mlrd. eurų per metus.
Pasaulio ekosistemų būklė per pastaruosius 50 metų labai suprastėjo. Išnykimas gresia, pernai paskelbtos JT tarpvyriausybinės biologinės įvairovės ir ekosisteminių paslaugų platformos pasaulinės ataskaitos duomenimis, maždaug vienam milijonui gyvūnų, augalų ir kitų organizmų rūšių. Pagrindinės jų nykimo priežastys – žemėnaudos pokyčiai, netvarus išteklių naudojimas, klimato kaita – nėra tinkamai sprendžiamos ir jų neigiamas poveikis toliau stiprėja.
Nuo biologinės įvairovės būklės, kaip rodo COVID-19 pandemija, priklauso ir visuomenės sveikata, atsparumas užkrečiamoms ligoms, nes, pažeidus ekosistemų pusiausvyrą, joms plisti susidaro palankesnė terpė.
Konkrečius įsipareigojimus ekosistemoms atkurti Europos Komisija planuoja pristatyti 2021 m.